- vėduliuoti
- vėduliúoti, -iúoja, -iãvo 1. tr. KŽ, NdŽ judinti, plaikstyti, plazdinti: Žemai džiaustė patvoriuose [skalbinius], vėjas pūtė, vėduliavo LTR(Stk). Vėjas pūtė krūtinėsna ir trinyčių palas vėduliãvo Vlk. 2. intr., tr. DŽ, NdŽ mosuoti, mojuoti: Kartelę per petį permetę važiuoja vėduliuodami „sodu“ rš(Kp). Kalbėdamas jis vėduliavo rankom rš. | Teta stovi vartų pavėnėj, vėduliuoja prikyšte veidą ir dejuoja J.Balt. | refl.: Nusiėmęs skrybėlę ir vėduliuodamasis nosine jis ėjo keliu rš. 3. intr. judėti, plazdėti, plevėsuoti: Tik keli plaukučiai an pakaušio vėpčioja, vėduliúoja Pv. Kasnykai vėduliavo, vainikėliai žaliavo, iš aukso žiedelių ugnelės kibirkštavo (d.) rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.